Šiuolaikinis moksleivių folkloras

Kituose kraštuose vaikų ir jaunimo folkloras jau seniai yra susilaukęs įvairių sričių tyrinėtojų susidomėjimo. Lietuvoje šių amžiaus grupių kūrybai nagrinėti ilgą laiką stokota ne tik dėmesio, bet ir pajėgų. Negalima sakyti, kad į šią sritį mokslininkai nekreipdavo dėmesio – pasirodydavo viena kita publikacija, skirta kokiam nors vaikų folkloro žanrui ar jo aspektui aptarti, bet nuodugnesnių, ypač šiuolaikinių, greitai kintančių reiškinių tyrimų trūko.

Vytauto Didžiojo universitete pirmoji tuo susidomėjo prof. dr. Gražina Kazlauskienė, kuri pradėjo skelbti straipsnius tai apie vieną, tai apie kitą dabar gyvuojantį vaikų žodinio ar rašytinio folkloro reiškinį. Medžiagą iš vaikų ir paauglių ėmė rinkti ir studentai. Studentams tautosakos paskaitos, kuriose pristatomas šiuo metu gyvuojantis folkloras, yra įdomios ir patrauklios – pasirodo, folkloras nemirė, jis yra gyvas ir saugomas ne tik senų pateikėjų atmintyje, visi esame jo kūrėjai, puoselėtojai ir perdavėjai! Pamažu prisidėjo ir daugiau tyrinėtojų: visos knygos autorės – Laima Anglickienė, Jurgita Macijauskaitė-Bonda, Dovilė Kulakauskienė, Ingrida Šlepavičiūtė – yra profesorės mokinės. Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros rankraštyne sukaupus daugiau moksleiviško amžiaus vaikų ir jaunimo folkloro kūrinių, kilo mintis šią medžiagą susisteminti, aprašyti, patyrinėti ir paskelbti. Taip gimė šios monografijos idėja.

Atlikti tyrimai liudija vaikų ir jaunimo folkloro gyvybingumą ir gebėjimą prisitaikyti prie naujų vartosenos sąlygų. Tai gyvos tradicijos ir kūrybinių tautos galių liudijimas. Akivaizdus tarptautinis įvairių folkloro reiškinių pobūdis: lietuvišką medžiagą lyginant su kituose kraštuose atliktų tyrimų rezultatais, išryškėja ir bendrieji dalykai, ir nacionaliniai folkloro formos, turinio ir funkcionavimo bruožai. Kiekvieno krašto folkloras yra savitas, veikiamas tos tautos pasaulėžiūros, gyvenimo sąlygų ypatumų ir ypač kalbos savitumo. Vaikų ir jaunimo folklore gausu lingvistinių žaidimų, todėl kai kurių žanrų kūrinių stilistika ir leksika yra unikali ir gali būti tyrinėjama tik to krašto mokslininkų.

Monografija, skirta moksleiviško amžiaus vaikų ir jaunimo folklorui aptarti, bus naudinga ne tik įvairių sričių mokslininkams – folkloristams, etnologams, psichologams, sociologams ir kitų humanitarinių ir socialinių mokslų specialistams, kurie domisi vidiniu vaikų ir paauglių pasauliu, jų pasaulėžiūra ir pasaulėjauta. Ji turėtų sudominti ir aukštųjų mokyklų studentus, į kurių programas yra įtrauktas tautosakos dalykas, ypač būsimus filologus, ikimokyklinio ugdymo, pradinių klasių, lietuvių filologijos pedagogus. Taip pat ji skirta neformaliojo vaikų ugdymo specialistams. Ji turėtų sudominti ir, skaitant šią knygą, priversti ne vienoje vietoje nusišypsoti pačius moksleivius bei jų tėvus.